Danija

Sostinė: Kopenhaga (1 386 000)

Plotas: 43 094

Gyventojų skaičius: 5 293 000

Kalba: danų

Valiuta: Danijos krona

Pagrindinė religija: evangelikų liuteronų

Valdymas: monarchija; demokratija

Danijos istorijoje iš viso buvo 50 karalių ir 2 karalienės. Tai seniausia monarchija pasaulyje, gyvuojanti nuo X a. vidurio.

Danai - aktyviausi knygų skaitovai pasaulyje

Danai pasaulyje garsėja kaip vieni dažniausiai perkančių ir imančių knygas iš viešųjų bibliotekų. Kopenhagoje labai populiarios kavinukės – knygynai, kur užsisakęs kavos gali skaityti mėgstamus kūrinius.

Šalis turi 406 salas, iš kurių 309 negyvenamos. Jai priklauso ir didžiausia sala pasaulyje – Grendlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau ten gyvena tik 56 tūkst. žmonių (Danijoje – 5,3 mln.).

Danai sunaudoja daugiausia žvakių visame pasaulyje. Kiekvienoje kavinėje ant stalo būtinai dega žvakutė.


Šioje šalyje mokesčiai vieni didžiausių Europoje. Jie priklauso nuo pajamų dydžio ir gali siekti 68% atlyginimo.

Danų kalba fonetiniu aspektu laikoma sunkiausia gyva indoeuropoiečių kalba.

Vengrija

Sostinė: Budapeštas (1 975 000)

Plotas: 93 030

Gyventojų skaičius: 9 810 000

Kalba: vengrų

Valiuta: forintas

Pagrindinės religijos: katalikų, evangelikų reformatų

                                                Valdymas: respublika; demokratija

Sostinė Budapeštas yra sudarytas iš dviejų miestų – Budos ir Pešto. Kadaise Buda buvo sostinė, o Peštas – prekybos ir amatų centras. Miestų susijungimas įvyko, kuomet Peštas savo reikšmingumu ir gyventojų skaičiumi ėmė stelbti Budą.

Rubikas kubikas

Vengrų kalba labai skiriasi nuo kaimyninių indoeuropiečių slavų ir romanų kalbų, nes ji priklauso finougrų kalbų šeimai. IX a. vengrų protėviai atvyko į šią teritoriją iš visai kito krašto – Prieuralės. Europoje jų kalba panaši tik į suomių ir estų, jos priklauso tai pačiai kalbų finougrų šeimai.

Vengrija vadinama terminių vandenų šalimi. Jau romėnų laikais buvo žinomos gydomosios jų savybės. Netoli Balatono ežero tyvuliuoja antras pagal dydį pasaulyje terminis Hevizo ežeras.

XX a. pradžioje Budapešte, antrame mieste Europoje (po Londono), pradėjo veikti metro.

Vengrijoje veikia vienas ilgiausių pasaulyje (14 km) vaikų geležinkelis. Su suaugusiųjų priežiūra juo rūpinasi 10-14 metų vaikai (tik traukinio vairuotojas - suaugęs); jie kontroliuoja eismą, valdo geležinkelio jungiklius ir signalus, parduoda ir patvirtina bilietus ir t.t.

Mums gerai žinomas žaislas “Rubikas Kubikas” buvo išrastas 1974 m. vengro Erno Kubiko. Anuomet susilaukęs didžiulio pasisekimo, žaislas populiarus iki šiol. Štai šių metų (2009 m.) sausį visame pasaulyje šio galvosūkio buvo parduota net 350 mln. Tai perkamiausias žaislas pasaulyje.

Tradicinis patiekalas. Vengrų virtuvė turi rytietiškų ypatumų, vartojama daug mėsos, ašriųjų pipirų. Geriausiai žinomas vengrų nacionalinis patiekalas – guliašo sriuba. Taip pat labai populiarus mėsos troškinys - paprikaša.

Šveicarija

Sostinė: Bernas (317 000)

Plotas: 41 285

Gyventojų skaičius: 7 288 000

Kalbos: vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų

Valiuta: Šveicarijos frankas

Pagr. religijos: katalikų, kalvinistų, evang. liuteronų

                                                Valdymas: respublika; demokratija

Būdama neutrali, Šveicarija išlieka viena labiausiai ginkluotų pasaulio valstybių. Visiems vyrams yra privaloma karinė tarnyba ir kasmetiniai karinio parengimo kursai. Jos kariai dalyvauja įvairiose Jungtinių tautų taikos palaikymo operacijose.

Šveicarija savo energetinius resursus užsitikrina penkių branduolinių elektrinių pagalba – jos teikia 40 proc. jai reikalingos elektros energijos; kitą dalį reikalingos energijos šveicarai gauna iš hidroelektrinių.

Šveicarija garsėja savo inžineriniais pasiekimais, farmacijos ir laikrodžių pramone ir, žinoma, bankais.

Šveicarai punktualesni už vokiečius

Šveicarai laikomi pedantiška, praktiška, švarą ir punktualumą mėgstančia tauta. Sakoma, kad šveicarai punktualesni už vokiečius. Į susitikimus su Šveicarijos verslininkais patartina ateiti 5 min. anksčiau nei susitarta.

Valstybinė kalbos – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. „Sienos“ tarp kalbų oficialiai nustatytos, t.y. tam tikrame regione viena iš valstybinių kalbų yra ne tik šnekamoji, bet ir turi prioritetą mokyklose, spaudoje, administracijoje. Akcentuotina, kad vokiečių kalbą pirmąja laiko 65 procentai šalies gyventojų.

Labiausiai kalnuotas kraštas Europoje.

Čekija

Sostinė: Praha (1 179 000)

Plotas: 78 864

Gyventojų skaičius: 10 293 000

Kalbos: čekų, moravų

Valiuta: Čekijos krona

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: respublika; demokratija

    Sostinei Prahai yra per 1000 metų. Nepaliestas karo vėtrų šis miestas išsaugojo daugiausiai istorinių architektūrinių stilių pastatų iš visos Vidurio Europos: pradedant gotika ir baigiant kubistine architektūra! Dėl to miestą labai mėgsta tarptautinių kino filmų kūrėjai.

Čekijos sostinė Praha dėl ją puošiančių bažnyčių su paauksuotais stogais dažnai vadinama Auksine Praha.

Pasaulyje žinomas čekų Bohemijos krištolas, porcelianas ir stiklas. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiais vitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.

Ne kur kitur, o Čekijoje XIX a. buvo sukurtas auksinės spalvos Pilsner alus – pirmas šviesus alus pasaulyje. Rūšis pavadinta miesto Plzeň, kuriame jis buvo išrastas, vardu. Pagal alaus eksportą šaliai tenka antra vieta pasaulyje, na o pagal alaus suvartojimą vienam gyventojui – pirma vieta pasaulyje (per metus vienas gyventojas čia išgeria 156,9 litrus).

Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 59 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys Dievu.

Čekijos ir Lietuvos istorijoje būta nemažai sąlyčio taškų. XIX amžiuje čekų tautinis judėjimas darė įtaką lietuvių tautiniam judėjimui. Būtent iš čekų abėcėlės į mūsų raštą įsitvirtino ž, č, š raidės. Apie 1380 m. Prahos universitete studijavo pirmieji lietuviai. 1397 metais karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją. Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai. 1471-1526 metais Čekiją valdė Jogailaičiai.

Tradicinis čekų valgis yra knedlikai. Tai virtiniai iš miltų, kartais su virtų bulvių priemaiša. Knedlikai įdaromi mėsa, kiaušiniais arba uogiene.  

LANKYTINOS VIETOS PRAHOJE  

Parako vartai

Parako vartai (Prašna brana). Vartai šioje vietoje atsirado XI a. Jie buvo vieni iš trylikos įėjimų į senamiestį. Parako vartais vadinami nuo XVII a., kuomet juose laikytas parakas. Dabartinis - neogotikinis vartų fasadas – yra iš XIX – ojo amžiaus. Įėjimas mokamas.

Senamiesčio aikštė (Staromiestke namesti) – tai Prahos širdis, svarbiausioji aikštė. Aplink išsidėstę Tyno Mergelės Marijos bažnyčia, Kinsky rūmai, šv. Mikalojaus bažnyčia, romaniniai ir gotikiniai namai.

Rotušės astronominis laikrodis

Senamiesčio rotušė (Staromestska radnice). Pastatyta 1338 m. Interjeras dekoruotas Prahos alegorijomis. Šiandien pirmame aukšte yra įsikūręs turistų informacijos centras. Ypač vertas dėmesio rotušės astronominis laikrodis, rodantis tikslų laiką ir planetų išsidėstymą visatoje pagal zodiako ženklus. Kas valandą turistai būriuojasi apie laikrodį, norėdami išvysti  12 - os apaštalų procesiją ir Giltinę, skambinančią varpeliu, iki kol pasirodo gaidys ir savo komiška giesme nutraukia šį linksmą reginį. Įėjimas į rotušę mokamas.

Tyno Mergelės Marijos bažnyčia (Kostel Matky Boži pred Tynem) – tai svarbiausia bažnyčia, kuri senamiestyje buvo pastatyta XV a. gotikos stiliumi. Interjeras sukurtas baroko stiliumi. Čia marmuriniame karste palaidotas žinomas danų astronomas Tycho Brache (1546-1601).

Kubizmo stiliaus vila

Kubistiniai namai (Kubistiscke domy). Tai Jūs teisingai supratote, ne tapyba, o kubistinė architektūra! Praha yra tikra kubizmo mylėtojų, garbintojų meka. Tai vienintelis miestas su tokia daugybe kubistinių pastatų. Šie unikalūs pastatai buvo pastatyti tarp 1911 m. ir Pirmo pasaulinio karo pradžios. Dauguma kubizmo stiliaus pastatų yra susitelkė Vyšehrad uolos papėdėje. Vietos kubistų vilos ir net blokiniai namai buvo įtraukti į visus garsiausius šiuolaikinius leidinius apie kubizmą. Kita kubistiniais namais apstatyta vieta – Praha 1, Elišky g., Krasnohorske. Vienas įspūdingiausių šio stiliaus pastatų yra Juodosios Madonos namas (Dum u Černe matky boži), kuriame šiandien yra įsikręs cekų kubizmo muziejus.

Karolio gatvė (Karlova ulice) – XIII a. šia gatve į Prahos pilį vykdavo karūnavimo procesija, tai Karališkojo kelio atkarpa. Šiandien čia pamatyti nemažai senų gotikos ir renesanso stiliaus pastatų.

Savivaldybės rūmai

Savivaldybės rūmai (Obecni dum) – tai pats garsiausias art nouveau stiliaus pastatas Prahoje. Įėjimą puošia milžiniška mozaika „Prahos pagerbimas“. Ne ką mažiau puošnus ir pastato interjeras. 1918 m. šiuose savivaldybės rūmuose buvo paskelbta nepriklausoma Čekoslovakijos valstybė. Įėjimas mokamas.

Dvaro teatras (Stavovske divadlo) –  šis neoklasicizmo pastatą labiausiai garsina Mocartas. 1787 metais čia įvyko jo operos Don Žuanas premjera, orkestrui dirigavo pats Mocartas. Įėjimas nemokamas.

Kinsky rūmai (Palac Kinskych) – tai rokoko stiliaus rūmai su Ignazo Franzo Platzerio skulptūromis. Dabar rūmuose įsikūrusi Nacionalinės galerijos padalinys, kuriame eksponuojamos graviūros ir tapybos kūriniai. Taip pat veikia restoranas. Įėjimas mokamas.

Nyderlandai

Sostinė: Amsterdamas (1 121 000)

Plotas: 41 526

Gyventojų skaičius: 45 987 000

Kalbos: olandų, fryzų

Valiuta: euras

Pagrindinės religijos: katalikų, kalvinistų, evangelikų reformatų

Valdymas: monarchija; demokratija

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies dalies provincijos, šiaurės ir pietų Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė.

Olandai yra aukščiausi pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m. 85 cm., o suaugusios moters - 1m. 68 cm. Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje.

Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos sąjungos valstybių.

Olandai aukščiausi pasaulyje

Šalis turi didžiausią Europoje (2 – tras pasaulyje) jūrų uostą – Roterdamą (40 km ilgio prieplauka).

90% žmonių, kalbėdami apie Nyderlandus, paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad čia jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios "silpnųjų" narkotikų vartojimo taisyklės. Nyderlandai buvo pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.

Nyderlandai turi didžiausią Europoje (2 – tras pasaulyje) jūrų uostą – Roterdamą (40 km ilgio prieplauka).


Sekmadieniais konservatyviuose, protestantiškuose Nyderlandų kaimeliuose uždrausta garsiai leisti muziką ir net įsijungti plaukų džiovintuvą, jei jo garsas nors kiek trukdytų kaimynams. Čia sekmadienį dirbti lauke – gėdinga, ypač jei tas darbas trukdo ilsėtis kaimynams. Pageidautina, kad poilsio dienomis niekas nevažinėtų automobiliu. Savaitgaliai ten – tylos ir ramybės metas.

Tradiciniai patiekalai. Tai žalia silkė, rūkytas ungurys ir žirnių sriuba, taip pat gausybė olandiškų sūrių, pvz., edamo ir goudos.

Vokietija

Sostinė: Berlynas (4 064 000)

Plotas: 357 021

Gyventojų skaičius: 82 220 000

Kalba: vokiečių

Valiuta: euras

Pagrindinės religijos: evangelikų liuteronų, katalikų

Valdymas: respublika; demokratija

Vokietija – ekonominiu požiūriu viena įtakingiausių šalių pasaulyje. Pagal ekonomikos galią šalis užima trečią vietą pasaulyje, nusileisdama tik JAV ir Japonijai, o pagal eksporto apimtis jai nėra lygių pasaulyje. Svarbiausia Vokietijos pramonės šaka - automobilių pramonė.

Vokietija didžių išradėjų bei atradėjų šalis. Čia išrastas dviratis (1817), aspirinas (1899), radaras (1904), kavos filtras (1908), motociklas su benzino varikliu (1885), automobilis su keturtakčiu vidaus degimo varikliu (1885), malūnsparnis (1936). Vokietijos astronomai atrado Neptūno planetą (1846). Ne kur kitur, o būtent čia išrastos tokios naujovės kaip lustinė kortelė (1969), skystųjų kristalų ekranas (1976), mp3 (1995) ir kt.

Vokietija – viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal išleidžiamų knygų ir žurnalų skaičių per metus. Kasmet rudenį leidybos atstovai susirenka Vokietijoje į didžiausią savo srities susitikimą – Frankfurto knygų mugę (veikia nuo 1949 m.). Šiuo metu apie 2/3 didžiausių ir svarbiausių tarptautini mugių ir parodų vyksta būtent Vokietijoje.

Alaus mėgėjų dėmesiui – Vokietijoje galite paragauti 5000 skirtingų alaus rūšių!! Tokio pasirinkimo daugiau niekur pasaulyje nerasite.

Tradicinis patiekalas. Vokiečiai labai mėgsta įvairias dešras ir dešreles, troškintas su daržovėmis, ypač kopūstais. Valgydami užsigeria alumi. Juoda kava.

Portugalija

Sostinė: Lisabona (2 900 000)

Plotas: 92 391

Gyventojų skaičius: 10 318 000

Kalba: portugalų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: respublika; demokratija

Portugalija yra Pirėnų pusiasalio vakarinėje dalyje. Tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Šalis ribojasi tik su viena valstybe - Ispanija šiaurėje bei rytuose, o likusią jos pusę skalauja Atlanto vandenynas. Į Portugalijos sudėtį įeina ir Azorų bei Madeiros salos.

"Portugališkas šaligatvis"

XV a. Portugalija buvo svarbiausia jūrų valstybė. Portugalas Vasko da Gama rado jūrų kelią į Indiją, Kabralis atrado Braziliją, Magelanas su ispanų laivais pirmasis apiplaukė aplink Žemę.

1290 m. Lisabonoje buvo įsteigtas vienas pirmųjų pasaulio universitetų, 1492 m. Portugalijoje buvo pagamintas pirmasis gaublys, o portugalų žemėlapius iki XVI a. pab. labaiausiai vertino keliautojai.

Dėl istorinių aplinkybių portugalų kalba yra oficiali tokiose valstybėse kaip Brazilija, Angola, Žaliasis Kyšulys, Rytų Timoras, Bisau Gvinėja, Makao (Kinija), Mozambikas bei San Tomė ir Prinsipė. Kalba turi daug dialektų ir išvardintose šalyse ji gali skirtis, bet skirtingais dialektais kalbantys žmonės gali susišnekėti. Pačioje Portugalijoje galima išskirti apie 10 portugalų kalbos dialektų, nors kai kurie jų yra labai artimi.

Šalis pirmauja pasaulyje pagal butelių kamščių gamybą iš ąžuolo žievės. Du trečdalius šalies BVP sudaro paslaugų sektorius, ypač – turizmas. Portugalijos pietuose gausiai auginami alyvmedžiai. Gerai pasaulyje žinomi stiprūs šios šalies vynai portveinas ir madeira.

Garsus portugališkasis fado - dainos apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį. Fado paprastai atlieka vyras arba moteris, o jiems pritaria du gitaristai, vienas grojantis portugališka, o antrasis – klasikine gitara, Portugalijoje vadinama viola.

Įdomus Portugalijos architektūros savitumas – azulejo. Tai mozaika, sudėta iš kvadratinių keramikinių plytelių, ištapytų dažniausiai melsvos spalvos glazūra. Azulejo puošia ne tik daugelio Portugalijos senamiesčių sienas, bet ir paprastus šaligatvių ar kiemų grindinius. Taip atsirado netgi terminas „Portugališkas šaligatvis“.

Tradicinis portugalų patiekalas. Tai vairiais būdais paruošta menkė. Žinoma daugiau kaip 400 patiekalų iš šio produkto - po vieną kiekvienai metų dienai.

Liuksemburgas

Sostinė: Liuksemburgas (112 000)

Plotas: 2586

Gyventojų skaičius: 440 000

Kalbos: liuksemburgiečių, portugalų, vokiečių, prancūzų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: monarchija; demokratija


Liuksemburgas - vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji kunigaikštystė. Šalies Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas Europoje.

Liuksemburgo pavadinimas kilęs iš žodžio “Lucilinburygh”, kuris reiškia “mažoji tvirtovė”. Įdomu, jog miestas iš tiesų atrodo tarsi tvirtovė. Net 20 kartų okupuotas įvairių tautų - vokiečių, prancūzų, ispanų, belgų ir austrų, jis būdavo vis naujai įtvirtinamas. Kiekvienas užkariautojas po savęs palikdavo pilį, ir taip Liuksemburgas tapo savotiška tvirtove. Dėl šio panašumo į tvirtove, jis vadinamas “Šiauriniu Gibraltaru”.

Sostinė - Liuksemburgas (Luxembourg; Luxemburg) dažnai vadinama "kosmopolitiškiausia Europos sostine".

63,1 % šalies gyventojų yra liuksemburgiečiai, likusią dalį sudaro užsieniečiai: portugalai, prancūzai, italai, vokiečiai ir kt. (2000 m. duomenys). Tokia mišri sudėtis yra dėl nuolatinės imigracijos. Per metus į šalį atsikrausto apie 10 000 žmonių. Pagal imigracijos rodiklį (per metus imigruojančių ir emigruojančių žmonių skirtumą tūkstančiui gyventojų) Liuksemburgas užima pirmą vietą ES.

Šalyje yra trys oficialios kalbos: prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių (oficialiai įteisinta tik 1984 m.). Pastaroji kalba yra labai panaši į vokiečių, tik ji turi daugiau skolinių iš prancūzų kalbos. Žmonės tarpusavyje dažniausiai bendrauja liuksemburgietiškai, bet rašoma šia kalba retai. Tam daugiausiai vartojama prancūzų kalba, kuri yra administracijos ir literatūros kalba. Žiniasklaida ir bažnyčia daugiausia vartoja vokiečių, o mokyklos ir licėjai - visas tris kalbas. Taip pat apie 60% šalies gyventojų gali susikalbėti angliškai.

Liuksemburgas yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje. 2005 m. duomenimis, šios šalies BVP vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje – 77 595 dolerių.

Liuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Nedaugelis pasaulio miestų gali pasigirti tokia bankų ir kitų finansinių institucijų gausa. Bankai sukuria 15% Liuksemburgo BVP (bendras vidaus produktas).

Liuksemburge leidžiami, ko gero, seniausi laikraščiai Europoje.

Studentai mokytis dažniausiai vyksta į Belgiją, Vokietiją ir Prancūziją, kadangi Liuksemburge aukštųjų mokyklų nepakanka.

Ispanija

Sostinė: Madridas (5 087 000)

Plotas: 504 782

Gyventojų skaičius: 40 847 000

Kalbos: ispanų, katalonų, baskų, galisų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: monarchija; demokratija


Senovės graikai šį kraštą vadino Vakarų Žvaidždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to ir kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.

Ispanijos sostinė – Madridas išsiskiria tuo, jog tai vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ne prie upės.

Ispanija aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniai ir kalnai užima 90 % jos ploto.

Šis kraštas botaniniu požiūriu turtingiausias Europoje, nes čia auga ne tik Europos, bet ir Afrikos augalai. Yra labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų.

Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena ispanai (~28 mln.), katalonai (~6 mln.), galisai (~3 mln.) ir baskai (~1mln.). Šios tautos turi savo autonomiją, išsaugojusios savo kalbą ir papročius.

Ispanija – vyno kraštas. Be jo ispanas neapsieina nė vienos dienos. Čia jis pigesnis net už alų ar pieną. Pagal jo gamybą Ispanija užima trečią vietą pasaulyje.

Kiekvieną metų dieną Ispanijoje kur nors vyksta fiesta (šventė), kartais ne viena. Šalyje nėra tokio kaimo, miestelio ar miesto, kuris savo šventojo globėjo, Mergelės Marijos, metų laikų kaitos nepagerbtų procesijomis, bulių bėgimu, fejerverkais, improvizuotais mūšiais, senoviniais ritualais ar romeria – masinėmis eitynėmis į kaimo koplyčią. Bet kokia šventė – proga pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir švęsti visą parą.

Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.