Portugalija

Sostinė: Lisabona (2 900 000)

Plotas: 92 391

Gyventojų skaičius: 10 318 000

Kalba: portugalų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: respublika; demokratija

Portugalija yra Pirėnų pusiasalio vakarinėje dalyje. Tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Šalis ribojasi tik su viena valstybe - Ispanija šiaurėje bei rytuose, o likusią jos pusę skalauja Atlanto vandenynas. Į Portugalijos sudėtį įeina ir Azorų bei Madeiros salos.

"Portugališkas šaligatvis"

XV a. Portugalija buvo svarbiausia jūrų valstybė. Portugalas Vasko da Gama rado jūrų kelią į Indiją, Kabralis atrado Braziliją, Magelanas su ispanų laivais pirmasis apiplaukė aplink Žemę.

1290 m. Lisabonoje buvo įsteigtas vienas pirmųjų pasaulio universitetų, 1492 m. Portugalijoje buvo pagamintas pirmasis gaublys, o portugalų žemėlapius iki XVI a. pab. labaiausiai vertino keliautojai.

Dėl istorinių aplinkybių portugalų kalba yra oficiali tokiose valstybėse kaip Brazilija, Angola, Žaliasis Kyšulys, Rytų Timoras, Bisau Gvinėja, Makao (Kinija), Mozambikas bei San Tomė ir Prinsipė. Kalba turi daug dialektų ir išvardintose šalyse ji gali skirtis, bet skirtingais dialektais kalbantys žmonės gali susišnekėti. Pačioje Portugalijoje galima išskirti apie 10 portugalų kalbos dialektų, nors kai kurie jų yra labai artimi.

Šalis pirmauja pasaulyje pagal butelių kamščių gamybą iš ąžuolo žievės. Du trečdalius šalies BVP sudaro paslaugų sektorius, ypač – turizmas. Portugalijos pietuose gausiai auginami alyvmedžiai. Gerai pasaulyje žinomi stiprūs šios šalies vynai portveinas ir madeira.

Garsus portugališkasis fado - dainos apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį. Fado paprastai atlieka vyras arba moteris, o jiems pritaria du gitaristai, vienas grojantis portugališka, o antrasis – klasikine gitara, Portugalijoje vadinama viola.

Įdomus Portugalijos architektūros savitumas – azulejo. Tai mozaika, sudėta iš kvadratinių keramikinių plytelių, ištapytų dažniausiai melsvos spalvos glazūra. Azulejo puošia ne tik daugelio Portugalijos senamiesčių sienas, bet ir paprastus šaligatvių ar kiemų grindinius. Taip atsirado netgi terminas „Portugališkas šaligatvis“.

Tradicinis portugalų patiekalas. Tai vairiais būdais paruošta menkė. Žinoma daugiau kaip 400 patiekalų iš šio produkto - po vieną kiekvienai metų dienai.

Liuksemburgas

Sostinė: Liuksemburgas (112 000)

Plotas: 2586

Gyventojų skaičius: 440 000

Kalbos: liuksemburgiečių, portugalų, vokiečių, prancūzų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: monarchija; demokratija


Liuksemburgas - vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji kunigaikštystė. Šalies Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas Europoje.

Liuksemburgo pavadinimas kilęs iš žodžio “Lucilinburygh”, kuris reiškia “mažoji tvirtovė”. Įdomu, jog miestas iš tiesų atrodo tarsi tvirtovė. Net 20 kartų okupuotas įvairių tautų - vokiečių, prancūzų, ispanų, belgų ir austrų, jis būdavo vis naujai įtvirtinamas. Kiekvienas užkariautojas po savęs palikdavo pilį, ir taip Liuksemburgas tapo savotiška tvirtove. Dėl šio panašumo į tvirtove, jis vadinamas “Šiauriniu Gibraltaru”.

Sostinė - Liuksemburgas (Luxembourg; Luxemburg) dažnai vadinama "kosmopolitiškiausia Europos sostine".

63,1 % šalies gyventojų yra liuksemburgiečiai, likusią dalį sudaro užsieniečiai: portugalai, prancūzai, italai, vokiečiai ir kt. (2000 m. duomenys). Tokia mišri sudėtis yra dėl nuolatinės imigracijos. Per metus į šalį atsikrausto apie 10 000 žmonių. Pagal imigracijos rodiklį (per metus imigruojančių ir emigruojančių žmonių skirtumą tūkstančiui gyventojų) Liuksemburgas užima pirmą vietą ES.

Šalyje yra trys oficialios kalbos: prancūzų, vokiečių ir liuksemburgiečių (oficialiai įteisinta tik 1984 m.). Pastaroji kalba yra labai panaši į vokiečių, tik ji turi daugiau skolinių iš prancūzų kalbos. Žmonės tarpusavyje dažniausiai bendrauja liuksemburgietiškai, bet rašoma šia kalba retai. Tam daugiausiai vartojama prancūzų kalba, kuri yra administracijos ir literatūros kalba. Žiniasklaida ir bažnyčia daugiausia vartoja vokiečių, o mokyklos ir licėjai - visas tris kalbas. Taip pat apie 60% šalies gyventojų gali susikalbėti angliškai.

Liuksemburgas yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje. 2005 m. duomenimis, šios šalies BVP vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje – 77 595 dolerių.

Liuksemburgas laikomas komercijos ir bankų centru. Nedaugelis pasaulio miestų gali pasigirti tokia bankų ir kitų finansinių institucijų gausa. Bankai sukuria 15% Liuksemburgo BVP (bendras vidaus produktas).

Liuksemburge leidžiami, ko gero, seniausi laikraščiai Europoje.

Studentai mokytis dažniausiai vyksta į Belgiją, Vokietiją ir Prancūziją, kadangi Liuksemburge aukštųjų mokyklų nepakanka.

Ispanija

Sostinė: Madridas (5 087 000)

Plotas: 504 782

Gyventojų skaičius: 40 847 000

Kalbos: ispanų, katalonų, baskų, galisų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: monarchija; demokratija


Senovės graikai šį kraštą vadino Vakarų Žvaidždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to ir kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.

Ispanijos sostinė – Madridas išsiskiria tuo, jog tai vienintelė Europos sostinė, įsikūrusi ne prie upės.

Ispanija aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniai ir kalnai užima 90 % jos ploto.

Šis kraštas botaniniu požiūriu turtingiausias Europoje, nes čia auga ne tik Europos, bet ir Afrikos augalai. Yra labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų.

Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena ispanai (~28 mln.), katalonai (~6 mln.), galisai (~3 mln.) ir baskai (~1mln.). Šios tautos turi savo autonomiją, išsaugojusios savo kalbą ir papročius.

Ispanija – vyno kraštas. Be jo ispanas neapsieina nė vienos dienos. Čia jis pigesnis net už alų ar pieną. Pagal jo gamybą Ispanija užima trečią vietą pasaulyje.

Kiekvieną metų dieną Ispanijoje kur nors vyksta fiesta (šventė), kartais ne viena. Šalyje nėra tokio kaimo, miestelio ar miesto, kuris savo šventojo globėjo, Mergelės Marijos, metų laikų kaitos nepagerbtų procesijomis, bulių bėgimu, fejerverkais, improvizuotais mūšiais, senoviniais ritualais ar romeria – masinėmis eitynėmis į kaimo koplyčią. Bet kokia šventė – proga pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir švęsti visą parą.

Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.

Bulgarija

Sostinė: Sofija (1 096 000)

Plotas: 110 993

Gyventojų skaičius: 7 974 000

Kalbos: bulgarų, turkų

Valiuta: levas

Pagrindinės religijos: stačiatikių, musulmonų sunitų

Valdymas: respublika; demokratija

681 m. įkurta Bulgarija yra viena iš seniausių Europos valstybių.

Bulgarija – šalis, kurioje susitinka Rytai ir Vakarai, kur tradicijos ir kultūra yra ypač gyvybingos. Tai atskleidžia ne tik išskirtinė architektūra, retai pasitaikanti Europoje, bet ir galybė muzikos, šokių bei teatro festivalių.

Rožių festivalis Kazanlak mieste

Kazanlak

60 % šalies teritorijos užima kalnai. Čia yra Balkanų kalnai, Antibalkanų kalnai, tektoniniai, herciniai Rilos, Rodopų bei Pirino kalnai. Aukščiausia vieta – Musalos kalnas (2925 m). Gausu karstinių urvų.

Bulgarijoje yra daug mineralinių versmių, kurių nemaža dalis – šiltosios ir karštosios. Pastarųjų pagalba šildomi šiltnamiai. Prie mineralinių versmių įsikūrę gydomieji kurortai. Tarptautinę reikšmę turi Juodosios jūros kurortai.

Valstybinė kalba – bulgarų, raštas – kirilica. Turistams pagrindiniai užrašai pateikiami lotyniškąja abėcėle. Šalyje galima susikalbėti rusų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.

Bulgarai turi seniausią iš visų slavų tautų literatūrą, kurios šaknys siekia 1000 – uosius metus.

Tai didžiausia pasaulyje rožių aliejaus eksportuotoja. Norint pagamint 1 kg rožių aliejaus, reikia 4 tonų arba daugiau nei vieno milijono rožių pumpurų. Bulgarijos rožių aliejus naudojamas farmakologijoje, medicinoje, parfumerijos ir kosmetikos pramonėse.

Įvairiose Bulgarijos vietose su pertraukomis gyveno J. Basanavičius. Bulgarijoje jis pagarsėjo kaip gydytojas, higienistas, rašytojas. Jo vardu vadinasi viena iš centrinių Varnos miesto gatvių.

Airija

Sostinė: Dublinas (1 009 000)

Plotas: 70 285

Gyventojų skaičius: 3 917 000

Kalba: anglų

Valiuta: euras

Pagrindinė religija: katalikų

Valdymas: respublika; demokratija

Šiandieninė Airijos valstybė užima penkis šeštadalius Airijos salos. Likusi salos dalis, vadinamoji Šiaurės Airija, priklauso Jungtinei Karalystei.

Airių protėviai – keltai atkeliavo iš Europos prieš ~2400 metų. Nuo tada Airija gyveno gana uždarą gyvenimą nuo Europos (pvz., ji niekada nepriklausė Romos imperijai). Taigi tokiomis aplinkybėmis čia susikūrė turtinga ir savita kultūra bei kalba. Vis dėlto, Anglijai pavergus Airiją, airių kalba pamažu buvo išstumta anglų kalbos. Nors airių kalba ir dėstoma mokyklose, ją, kaip gimtąją kalbą laiko tik nedidelė dalis kaimiškųjų rajonų gyventojų. Airių kultūroje išliko keltų meno, literatūros ir muzikos reliktų.


Airija dažnai vadinama žaliąja arba smaragdine sala. Klimatas šioje šalyje labai švelnus, drėgnas, didelį poveikį jam daro šiltoji Golfo srovė. Taigi kuriuo metų laiku čia benukaktum, augmenija žaliuoja ištisus metus, visą laiką ganyklose ganosi galvijai.

Buvusi vargingiausia Europos Bendrijų šalimi, po ilgalaikio didelio ekonomikos augimo Airija tapo viena turtingiausių Europos Sąjungos ir pasaulio šalių. Pajamos vienam gyventojui, atsižvelgiant į infliaciją 2005 m. Airijoje buvo antros pagal dydį Europos Sąjungoje po Liuksemburgo.

Svarbiausia metų šventė - Šv. Patriko diena. Tai Airijos nacionalinė diena, švenčiama kovo 17-ąją. Šv. Patrikas yra Airijos globėjas, V a. viduryje įvedęs krikščionybę. Šventė vyksta visuose Airijos miestuose.

Specifiška airių pavardžių daryba. Kai kurių airių šeimų pavardės išlaikė keltiškus priešdėlius Mac ir O. Pirmasis reiškia sūnų, o antrasis – vaikaitį, pavyzdžiui, visiems gerai žinomas „MacDonald“ reikštų „Donaldo sūnus“, o pavardė O`Neil reikštų „Neilo vaikaitis“.

Tradicinis patiekalas – įvairiais būdais ruošiamos bulvės: keptos, virtos, troškintos, skrudintos bulvytės ir bulvių košė. Taip pat ne mažiau populiarus sluoksniuotas airiškas troškinys (Irish stew), gaminamas iš avienos, svogūnų, bulvių ir morkų. Iš gėrimų labai mėgstamas juodas, tirštas alus - porteris (populiariausias - Guinness), viskis ir stipri airiška kava, pagardinta viskiu ir grietinėle.